Miško kirtimas

Teikiame miško kirtimo paslaugas. Darbai atliekami kokybiškai ir greitai, kadangi miškus kertame su specialia miško kirtimo technika, o įmonėje dirbantys darbuotojai turi ilgametę patirtį.

Medžių kirtimas yra griežtai reglamentuotas. Teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą kirsti mišką arba gavus pranešimą pagal tam tikras kirtimų rūšis.


Leidimus išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų (miestų) agentūros. Nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:


Leidimai kirsti mišką neprivalomi ir vykdant šiuos kirtimus:

Tačiau pastaraisiais atvejais reikia prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo kirtimo įteikti rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba išsiųsti jį registruotu laišku regionų aplinkos apsaugos departamentams, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba įteikimo negavę neigiamo regiono aplinkos apsaugos departamento atsakymo, gali vykdyti savo miško valdoje pranešime nurodytus kirtimus.

Miško kirtimų klasifikacija

1. Pagrindiniai miško kirtimai
2. Ugdomieji miško kirtimai
3. Sanitariniai miško kirtimai
4. Specialieji miško kirtimai


Pagrindiniai miško kirtimai

Pagrindiniai miško kirtimai – tai brandžių, bręstančių (retų, besiribojančių ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimai. Šie kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti.

Lietuvos miškuose taikomi plynieji, atvejiniai ir atrankiniai pagrindinių kirtimų būdai

Pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus kai kuriuos atvejus, turi būti vykdomi pagal miškotvarkos projektus.

Atvejiniai kirtimai – miško kirtimai, kurių metu brandus medynas iškertamas dalimis per 10 – 20 metų kartu suformuojant naujos kartos mišką.

Atrankiniai kirtimai - subrendęs medynas nukertamas ne visas iš karto, o tik praretinamas taip, kad patektų daugiau šviesos ir susidarytų kuo geresnės sąlygos savaime želti naujiems medžiams, iš kurių išaugs naujas miškas. Praėjus 5-10 metų, šis, jau praretintas medynas vėl kertamas. Atrankinį kirtimą dar kitaip galima vadinti laisvuoju kirtimu, nes medelyno amžius nėra griežtai apibrėžtas. Iškirtimo plotas neturėtų viršyti maždaug dvidešimt penkių procentų esamos teritorijos. 

Plynieji kirtimai yra labiausiai paplitęs kirtimų būdas Lietuvoje. Taip kertamas gali būti tik užaugintas ir subrendęs medynas. Vėliau, tame pačiame plote sodinami miško medeliai ir auginama nauja miško karta. Plynose pagrindinių miško kirtimų vietose turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių.


Ugdomieji miško kirtimai

Ugdomieji miško kirtimai –  yra viena iš svarbiausių miško ūkio priemonių našiems ir atspariems medynams išauginti.

 Ugdomųjų miško kirtimų pagrindiniai tikslai:

Pagal medyno amžių ir ūkinius tikslus ugdomieji miško kirtimai skirstomi į  jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus.

Miško savininkai privalo vykdyti būtinus jaunuolynų ugdymo kirtimus. Šie kirtimai yra būtini, kai stelbiami tikslinių rūšių medžiai. Minkštųjų lapuočių medynuose jaunuolynų ugdymo kirtimai vykdomi nuo šeštųjų jų augimo metų, o spygliuočių ir kietųjų lapuočių – nuo aštuntųjų.


Sanitariniai miško kirtimai

Sanitariniai miško kirtimai – tai miško kirtimai, kai, siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo, kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija.

Sanitariniai kirtimai yra labai naudingi ir efektyvus, ypač siekiant tinkamai suformuoti medelyną ir išlaikyti jo gerą būklę. Galima sakyti, jog tokie veiksmai lemia, kokį mišką turėsite ateityje. Sanitariniai kirtimai atliekami neatsižvelgiant į miško amžių, kai medžius yra užpuolusi kokia nors liga, parazitai. Geriausias būdas išsaugoti dar likusius sveikus medžius - nukirsti pažeistus. Deja, kadangi sanitariniai kirtimai neteikia didelės finansinės naudos, daugelis miškų savininkų jų ir neatlieka.


Specialieji miško kirtimai

Šiems kirtimams priskiriami kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, rekonstrukciniai miško kirtimai (medynų ar krūmynų pertvarkymas), miško lydimo kirtimai, biologinės įvairovės palaikymo ir kiti miško kirtimai (savo reikmėms (3 m3 iš ha), ribinių linijų, geležinkelių ir kelių trasų ar kitų apsaugos zonų valymo, gamtinių vertybių išsaugojimui skirti ir avarinio būtinumo miško kirtimai, miško genetinių draustinių ir sėklinių medynų atkūrimo, jų formavimo ir sėkloms rinkti skirtų medžių, ir kiti kirtimai).


Grįžti atgal